- Primié paj
- BNPM
- Dékouvè
- Espozision asou nich-twel
- Istwè latjuizin ; manjé atè Matinik dépi XVIIem siek jik adan lé lanné 1980
- « Lè ou matjé istwè latjuizin an pep, sé an tablo asou sivilizasion’y ou fè » (Ogis Escoffier, chef latjuizin)
- Nésans latjuizin kréyol
- Kiltivé pou manjé oben kiltivé pou vann, an pété-tet kolonial
- Manjé an esklav
- Nésans jaden kréyol
- Sitiyasion zengrédian latjuizin kréyol asou an kat
- Manniè pou préparé manjé
- Koté latjuizin kréyol kanpé : asou tab gwotjap
- Koté latjuizin kréyol kanpé : adan latjuizin-lan
- Koté latjuizin kréyol kanpé : adan kabaré, lobej ek restoran
- Tjuiziniez, moun ki ka « transmet » an ar latjuizin
- Sézon latjuizin kréyol
- Liv ek riset
- An tan Wobè, éti manjé vini mantjé adan XXem siek (1939-1943)
- Sòti an Makadanm pou rivé an Mac Do : asou chimen nouvo lanmod pou manjé
- « Lè ou matjé istwè latjuizin an pep, sé an tablo asou sivilizasion’y ou fè » (Ogis Escoffier, chef latjuizin)
- Lavi timanmay atè Matinik
- Gauguin-Matinik « adan péyi bondié kréyol », 1887
- An jénes ranpli ek vréyaj
- Asou chimen lapenti
- Gauguin ek sé enprésionis-la
- Laval ek Gauguin : gran vréyaj-la pou Pannama
- Rivé atè Matinik : i touvé paradi ?
- Matinik an tan Gauguin : rékolonmi ek sosiété
- Politik ek kilti atè Matinik an 1887
- Ar ek litérati atè Matinik an tan Gauguin
- Zev Gauguin atè Matinik : an lespérians fondal
- Lanati ek péyizaj
- Madanm ki ka pòté chaj ek madanm lakanpay : an zev matinitjé
- Es Gauguin kontré l’End atè Matinik ?
- Matinik – Pontaven : « Symbolisme » ek « primitivisme »
- Espozision 1889 ek manniè moun pèsivwè zev Gauguin
- An jénes ranpli ek vréyaj
- Istwè asou kat, 1528-1856
- Istwè asou kat, 1528 - 1856
- Dépi an tan nanni-nannan jik an tan lé Grek
- Mwayènaj ek lépok konket
- Rinésans zafè matjé kat
- Teknik pou gravé kat ansien
- Koumansman kat modèn
- Chanjman-larel adan zafè matjé kat
- kat ka sèvi ba pouvwè-a
- Kat siantifik ki ka montré lanmè ek riviè
- Kopiaj kat
- An nouvo lépok pou zafè matjé kat
- Kat dinamik atè Matinik
- Istwè asou kat, 1528 - 1856
- Albom asou nich-twel la
- Chèché
- Bik-mwen
- Sèvis